2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Happy Birthday

...Su gimimo diena, sveikinu šiandien save...
Na taip... Save. Kas gali geriau pasveikinti, nei tu pats? Nežinau kodėl, tačiau nelaukiau šio gimtadienio. 20 metų, atrodo, kas čia tokio? Kažkas pasakys: "Baik tu, juk reikia džiaugtis! Ir dar gerai atšvęsti! Juk dabar pats gyvenimas! Mėgaukis!" Nežinau. Nejaučiu jokio malonumo. Iš tikro tai nieko nejaučiu. Žinau tik kad tą akimirką, kai pamačiau laikrodyje likusią vieną minutę iki dvylikos ir pasikeičiančius skaičius - širdis nuriedėjo kažkur į kulnis...

Kai dabar pagalvoju, bandau suvokti jog man jau dvidešimt - kažkas viduje spurda. Kažkas, kas priešinasi, nenori to pripažinti. Kodėl? Atvirai sakant - tikrai nežinau. Gal geriau ir nežinoti...

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Vampire Movies Marathon (5)

...Welcome back to the underworld...

Good evening everybody. Šįkart grįžtu su dviem filmais iš karto. Na, iš tikro tai su trimis, bet kadangi trečias skiriasi nuo kitų dviejų, tai apie jį parašysiu atskirame post'e. Taigi, maratonas kaip reikiant įgavęs pagreitį - net du filmai iš karto. Jūsų dėmesiui: "Underworld. Evolution" (2006) ir "Underworld 3. Rise Of The Lycans" (2009 - pagaliau kažkas šviežaus mano padangėje!!!). Taip taip, pirmoji dalis tikrai užkabino. Be to būtų nusikaltimas pažiūrėjus pirmą dalį, neisšiaiškinti, kas vyksta toliau. Taigi, "Underworld. Evolution" anotacija lietuviškai:

"Niūriuose požemiuose, grėsmingame nakties pasaulyje, paslėptame nuo paprastų mirtingųjų akių, nenuslopsta negailestinga, tūkstantmečius besitęsianti kova tarp dviejų nesutaikomų priešų, dviejų tamsos valdovų klanų – vampyrų ir vilkolakių. Pagaliau atėjo metas sužinoti šios kruvinos neapykantos priežastis. 

Kaip prasidėjo ši kova, kuri pagrindiniams filmo herojams – gražuolei vampyrei Selinai ir pusiau vilkolakiui, pusiau žmogui Maiklui, tapo ir prakeiksmu, ir gyvenimo tikslu?"

Anotacija nė velnio daugiau nepasako apie ką šis filmas (ir kam aš jas iš vis čia "kopinu"...). Na aišku, tai pirmos dalies tesinys. Todėl veiksmas kaip ir susijęs, vyksta toliau. Bet, tiesą sakant, nelabai žinau, ką papasakoti. Nieko ypatingo neužsifiksavo. Na gal tik tai: kad šįkart buvo įdėtos kelios erotinės scenos, netgi kiek persistengta...

Ir pati filmo pabaiga - kai vienas iš seniausiųjų vampyrų Marcus (priminsiu - pirmoje dalyje Victor - jaunesnysis - buvo irgi nužudytas) Selenos rankomis buvo tiesiogine šio žodžio prasme efektingai sugrūstas į nukritusio sraigtasparnio vis dar besisukantį sraigtą. Žiauri mirtis...

Na įsiminė ir dar tas faktas, kad po Marcus mirties Seleną apšvietė saulė, bet ji kaip vampyrė - nebedegė, kaip kad buvo nutikę šiame filme ankščiau. Jei dar gerai atsimenu, esą buvo pranašystė - jei žus patys pirmieji ir seniausieji vampyras ir vilkolakis, visi jų palikuonys pasveiks nuo šio prakeiksmo - virs žmonėmis. Atrodo tai ir įvyko. Bet maniau, kad tai ne pabaiga: o kaip gi Maiklas? Jis nei toks nei anoks - hibridas! Ką gi, yra trečia dalis, tad maniau išvysianti tesinį "o kas nutiko Maiklui?" Ir deja įsijungusi nusivyliau... Jūsų dėmesiui filmo "Underworld 3. Rise Of the Lycans" lietuviškoji anotacija:

"Kadaise vampyrų karalius Viktoras iš laukinių vilkolakių išvedė naują veislę – Likanus. Tai buvo paklusnūs vilkolakiai, kurie tarnavo savo ponams vampyrams. Pirmasis Likanų rasės atstovas ir Viktoro pasididžiavimas buvo vilkolakis vardu Lučianas.

Tačiau, deja, likimas Lučianui iškrėtė pokštą – jis įsimylėjo Viktoro dukterį Sonją. Taip prasideda ilgus metus truksianti vampyrų ir vilkolakių kova..."
Na, nors vieną kartą lietuviška anotacija sako tiesą... Tiesą pasakius - jau ir pirmoje dalyje man regis pakankamai aiškiai buvo pasakyta kaip ir dėl kieno kaltės prasidėjo tas vampyrų ir vilkolakių karas... Viktoro duktė Sonja įsimylėjo likaną Lučianą, tad šis už tai ją sudegino saulėje. O šis filmas labai vaizdžiai ir smulkiai tai papasakoja - nuo pat pradžių, nuo pat likanų atsiradimo iki karo veiksmų... Kam to reikėjo... Pinigų troškimas. Filmas turėtų patikti tik visiškam Underworld fanatikui. Tikrai nusivyliau... Filmo viduryje jau ėmiau žiovauti, laukdama pabaigos, kuri kaip ir visiems mačiusiems pirmąją dalį yra absoliučiai aiški... Tiesą pasakius - šią dalį reikėjo leisti pačią pirmą - tada visa trilogija (jei taip galima pavadinti...) būtų sulaukusi kitokių vertinimų. O priešistorę leisti tada, kai viskas jau ir taip vienaip ar kitaip pasakyta pirmose dalyse - neverta... Šis filmas, manyčiau, silpniausias iš visų trijų.

Išvada: neverta komentuoti nei siužetų, nei efektų, nei ko kito. Tik jau tradiciškai eilinį kartą galiu patvirtinti: nepaneigiamas faktas, kad visada filmo pirmoji dalis vistiek būna unikali, efektinga ir geriausia. Arba geriausia arba bloga tiek, kad toliau daryti neverta. Čia - pirmasis variantas. "Underworld" buvo geriausias filmas iš visų šių trijų dalių, ir jį buvo verta ir labai įdomu žiūrėti.

Beje, ką tik pačiai "daėjo" kad taip ir nepademonstravau kaip atrodo šių filmų vilkolakiai. Ką gi, štai vienas:

Kiek pastebėjau jie yra žymiai didesni už vampyrus ir žmones - kai kurie net dvigubai. Bet šiaip nelabai įspūdingi ir netgi nelabai skrupulingai sukurti. Kai kurie kadrai tik dar aiškiau parodo ir primena, kad čia tik filmas... Tiesą sakant - čia jie man netgi labiau primena kažkokias mutavusias beždžiones...

Mano vertinimas:

"Underworld. Evolution" 7/10

"Underworld 3. Rise Of The Lycans" 5/10 (Jei būtų išleistas kaip pirma dalis - vertinimas būtų daug daug aukštesnis... Todėl patariu nebent pirma pažiūrėti šią dalį ir tik tada kitas dvi.)

2009 m. birželio 16 d., antradienis

Vampire Movies Marathon (4)

...The world of darkness is a more dangerous place than it seems... It has it's own rules, which must not be violated...

Hey, I'm back, with the next Vampire Movie!

Padariau nemažą pertrauką po tokio intensyvaus filmų, sakykim, grafiko. Bet buvo verta, kadangi nuo temos nė trupučio neatitrūkau! Skaičiau Ch.Harris knygą "Miręs iki sutemų" ir tikrai nenusivyliau. Dar geriau - į savo maratono sarašą įtraukiau ir pagal šią istoriją sukurtą serialą! Bet jį aprašysiu vėliau. Šiandien noriu pristatyti dar vieną filmą.

Skaitinėjau, šį bei tą girdėjau, ir šiaip nemažai kartų susidūriau, su nuomone, kad šitas filmas tikrai geras, tad galiausiai nusprendžiau - reikia pažiūrėti! Ir teisingai pasielgiau. Taigi toliau mano peržiūrėtų filmų sąraše - 2003 - ųjų metų amerikiečių, britų, vokiečių ir vengrų bendras darbas - "Underworld" ("Kitas Pasaulis" - kaip verčia lietuvaičiai...). Trumpa anotacija:

"Jau daugelį šimtmečių vampyrai ir vilkolakiai kovoja tarpusavyje. XXI amžiuje didelė vilkolakių gentis glaudžiasi požeminiame bunkeryje, o vampyrai, vadovaujami gražiosios Selenos, gyvena senovinėje pilyje. Vieno susirėmimo metro stotyje metu į šią dvikovą įsipainioja ir žmogus – gydytojas Maiklas. 
Atsitiktinai susipažinęs su vampyrų būrio vade Selena, jis pamilsta gražuolę ir jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be jos. Tačiau nei Maiklas, nei Selena nežino, kad vilkolakiai jau keletą metų medžioja Maiklą, nes jis – vienintelis žmogus, tolimas nemirtingųjų būtybių palikuonis. 
Jo genetinis kodas yra savotiškas raktas, galintis atskleisti nemirtingumo paslaptį. Vilkolakiai nori sukurti super sutvėrimą - nemirtingą, nepažeidžiamą ir neturintį jokios moralės. Šiam tikslui jie privalo gauti Maiklo DNR. 

Be žmogiškosios grandies jiems nepavyksta sujungti savo ir vampyrų DNR. Vienintelė makabriškos sintezės galimybė – Maiklo genuose užkoduota informacija. 
Greitai ir Selena supranta, kodėl jos priešai taip susidomi Maiklu. Ji mėgina išgelbėti mylimąjį, tačiau vilkolakis Lučianas spėja įkąsti vaikinui, o tai reiškia, kad jis taip pat taps vilkolakiu."

Klaidų eilinį kartą neišvengta, tačiau šykart pabūsiu tinginė ir jų nekomentuosiu. Tas, kas pažiūrės filmą vistiek supras apie ką jis, kas ir kaip...

Šiuo metu smegenys nelabai bedirba - visgi jau pirma valanda nakties, bet bandysiu bent kelis sakinius apie šį filmą pasakyti:

1. Geras įdomus siužetas, nemažai įtampos.

2. Daug šaudymų, žudimų, bėgimų kaip per "Matrix" ir panašių dalykėlių.

3. Begalė efektų - ir gana įspūdingų. Tikrai nenuvilia.
4. Be galo be krašto įdomūs kostiumai, ypač vampyrų. Gotika... Mmm...

5. Daug skirtingų ir puikiai perteiktų charakterių, mįslių ir užuominų, kurios kas kartą vis pakeičia filmo eigą ir netgi žiūrovo mąstymą: vienu metu palaikai vieną pusę, po to kitą, staiga vė grįžti prie pirmosios, galiausiai nieko nebepalaikai, ir tada nugali meilė...


Ką daugiau ir bepridurti. Tik tiek kad akys merkiasi, aplink tylu, o klaviatūra barška kaip tuščias kibiras. Kadangi visi aplink miega, laikas ir man. Tik va nepabaigiau filmo komentuoti. Na ką, pasakysiu paprasčiausiai penkiais žodžiais:
Šitą filmą tiesiog reikia pažiūrėti!


Mano vertinimas: 10/10

2009 m. birželio 8 d., pirmadienis

Nenaktinis žygis į pilikalnį ir šokiai lietuje!

...He he... Po šito žygio praėjo jau 3 dienos, bet tik dabar susigriebiau apie jį parašyti. Kodėl? Sesijaaaaaaa... Baisuoklė sesija: egzaminai, atsiskaitymai, referatų ir savarankiškų darbų darymas paskutinę naktį, žiopli dėstytojai nesugebantys visuose popieriuose pasirašyti ir verčantys po to jų ieškoti, ir taip toliau ir panašiai... Bet žygis buvo nepakartojamas... Buvo taip gera atsijungti nuo visos savaitės įtempto darbo...

Keliavom septyniese. Susitikom prie parduotuvės užsipirkti trūkstamų kelionės "ingridientų", ir nuotykių ištroškusiais ir šypsenų kupinais veidais išžygiavom. Iki piliakalnio tenka visai nemažą kelio galą sukarti, bet tai ne tokia jau ir bėda jei eini ne žiemą...

Kadangi jau vasara, tai ir gamta ten be proto graži, viskas taip žalia žalia... Mmm... Piliakalnio vietovaizdžiai nuostabūs: eini didelio kalno viršunėje ir stebiesi visai greta, už kelių žingsnių esančiais skardžiais, o jų dugne teka upelis, greta įrengti takai ir aikštelės su laužavietėmis. Mes pasilikome viršuje, pagrindinėje piliakalnio aikštelėje. Susimetėm daiktus, šiek tiek pailsėjom ir tada kibom į darbą - juk iš kažko laužą tai reikia sukurti!

Davėsi draugai pakrūmiais, laipiojo stačiais šlaitais, bet vistiek privilko šakų ir šieno, kol aš ramiausiai sau sėdėjau ir saugojau daiktus (na, vieta juk vieša - niekad nežinai koks velnias gali ateiti)...

O laužo kūrimo procesas buvo turbūt įdomiausias. Po geros valandos kankinimosi pasibaigė vienas žiebtuvėlis, ir tik tada kažkas susizgribo kad degtukų  turėjo. Na bet galiausiai pastangos nenuėjo šuniui ant uodegos ir netrukus jau plieskė didžiulė ugnis. Ir kam mes tai darėm? Ogi, kad būtų kur pasišildyt (lauke tikrai ne per šilčiausia buvo... ir dar vėjuota...), ir kad dešrelių išsikeptume - na kaip gi piknikas be dešrelių, ką? xD

Praėjo kelios valandos, prisivalgėm, prisigėrėm, prisižvengėm, prisifotografavom. Kai kas pasijuto kaip per jonines ir net per patį laužą pašokinėt sumąstė... Žodžiu, laikas prabėgo linksmai ir neįtikėtinai greitai. Galiausiai susirinkom šmutkes ir išžygiavom namo, kol dar sutemę nebuvo.

Tik va, kad pakeliui užklupo lietus. Pirma maniau: "na va, taip gerai buvo, bet viską lietus sugadint turėjo." Bet tada pajutau koks gaivus, šiltas ir malonus tas lietus - vasaros lietus... Mmm... Kaip gera jausti lašus krintančius ant veido... Netikėtai supratau, kad man patinka būti lietuje. O netrukus galėjau įsitikinti, kad tai patinka ir mano draugams. Eidami per miestą visi ėmėm šokti, džiūgauti, tarsi maži vaikai taškytis po balas. Praeiviai iš po skėčių tik kreivai žvilgčiojo susigūžę į mus, pakvaišusius dėl to, nuo ko jie kaip tik slėpėsi. O kai kurie ir šypsojosi... Galiausiai kiaurai permirkę, bet tuo be proto patenkinti, sugužėjom į vienos draugės butą. Kai kam teko net su chalatais pavaikščioti kol džiūvo kelnės...

Vakaras baigėsi smagiai - nuostabi, ir pagaliau šiek tiek padidėjusi, kompanija, kaljano dūmai, šiek tiek "velnio lašų", šviežiai iškeptas draugės pyragas, gera nuotaika - viso to užteko kad pasimirštų kvaila rutina ir iki gyvo kaulo įgrisę referatai. Į realybę padėjo sugrįžti tik galvos skausmas, parlydėjęs iki pat namų durų ir dar pabuvojęs už jų... Ką padarysi.. Visa, kas gera - kažkada baigiasi...

Kitą rytą skype (o vėliau vakare ir akis į akį) tiesiog be perstojo pypsėjo nuo "floodo"... Vyko milžiniškos dalybos vakarykščiais įspūdžiais ir nuotykiais, po to kai mes su vienu draugu išėjome. Pasirodo, kai kas pasiliko nakvoti, ir dėl to neišvengė juokingų nepatogumų. O kokių - nebepasakosiu. Telieka tai mūsų paslaptyje...