...“Kas yra draugas? Tai viena siela gyvenanti dviejuose kūnuose” - kartą pasakė Aristotelis.
Iš tikro, kas gi yra tikras draugas? Kaip jį atskirti? Kaip žinoti ar šalia esantis žmogus tikrai yra toks? Tai begalė klausimų, į kuriuos vieno atsakymo nėra. Kiekvienas žmogus draugą suvokia skirtingai. Vienam tai žmogus, su kuriuo kartu jis jaučiasi puikiai, kitam - asmuo kuriam gali išsipasakoti, trečiam - visada ištiesta pagalbos ranka... Kas mano manymu yra draugas?
Nežinau, kas paskatino mane rašyti šia tema... Galbūt norėčiau, kad mano draugai - ar bent jau žmonės, kuriuos jais laikau - paskaitytų šią mano žinutę... Manau, kai kam ji padėtų susivokti savy, suprasti ką daro ne taip, ir svarbiausia - nebeveidmainiautų. Taip - aš nekenčiu veidmainių. Visa širdimi neapkenčiu tokių žmonių. Žmogus, kurį laikai savo draugu, bet jam meluoji - nėra ir nebus tau draugas. Visų pirma tu pats savo vidumi turi būti nuoširdus aplinkiniams.
Draugai, būdami skirtingo charakterio, tačiau turėdami ypatingų išskirtinių sugebėjimų, papildo vienas kitą. Draugas yra tas žmogus, kuriuo visiškai pasitiki, kuris visada tave supras - net ir be žodžių. “Draugas - tai kažkas, kas pažįsta dainą tavo širdyje ir gali tau ją paniūniuoti, jei tu staiga pamiršti žodžius.” (Dona Roberts) Visi tavęs klausosi, kai tu kalbi - tačiau tik draugai tave girdi. Tikras draugas visada išklausys, palaikys, neišduos, niekada nesmerks ir nekaltins, ir atleis, kai jo atsiprašysi. Tikram draugui visada rūpės, jeigu tau kažkas negerai. Jis pirmas pastebės dar nenukritusią ašarą akyse, ar paslėptą žaizdą širdyje. O svarbiausia - "Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės" (Belinskis). Sakoma, kad tikri draugai vaikšto susikibę rankomis. Tačiau tikram draugui nereikia rankos, nes jis žino, kad ji visada bus ten. Pasak Tolstojaus, bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo tu saugaisi, o draugu - pasikliauji.
Galbūt nuskambės banaliai, bet noriu, kad žinotumėt: jūs mano draugai. Aš nemoku vaidinti, visada esu tokia, kokia esu, nenešioju kaukės, visada sakau tai, ką galvoju. Galbūt kartais būnu tiesmuka, tačiau esu nuoširdi. Šią savybę draugas turi labiausiai vertinti. Niekada negalėčiau išduoti. Draugystė yra nepaaiškinamai stiprus ryšys, stipresnis už bet ką šiame pasaulyje. Draugo išdavystė - žiauresnė nei žmogžudystė. Išduodi draugą - įrodai, kad niekada nebuvai ir nebūsi draugas. Tikri draugai taip nesielgia.
Noriu, kad pasikliautumėt manimi taip, kaip aš jumis. Man bet kada galit išsipasakoti - visada išklausysiu ir suprasiu. Niekada nesulaužysiu duoto pažado ir nesugriausiu šio ypatingo ryšio. Neturėti draugų žmogui yra didžiausia bausmė. Žinau, ką reiškia liūdesys ir vienatvė. Kartais, kad ir kaip būtų sunku tai padaryti, reikia išsipasakoti... Negalima savyje visko laikyti. Nes galiausiai viskas susikaups ir vistiek išsiverš su tokiu trenksmu, kokio net pats iš savęs negalėtum tikėtis. Vienatvė viską tik dar labiau apsunkina. Tam ir reikalingi draugai - kad būtų šalia kai to labiausiai reikia. Tikras draugas niekada nepaliks tavęs vieno. Todėl visada žinokit - jūs nesate vieni. Esu aš. Jūs visi man rūpite. Norėčiau ir aš jums bent dalelę tiek rūpėti, kiek jūs - man. Todėl norėdama, kad mano žinutė priverstų jus susimąstyti, noriu ją pabaigti J.V.Gėtės žodžiais: "Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį..."
