Sakinys, turbūt geriausiai apibūdinantis trečią mano žiūrėtą "Vampyrų Maratono" filmą. Tai palyginti senas filmas, sukurtas 1998 metais Didžiojoje Britanijoje - "The Wisdom Of Crocodiles" arba dar kitaip vadinamas "Immortality". Lietuviškai "Nemirtingumas" (rodos ankščiau lietuviai dar nebuvo tokie buki...) arba "Krokodilų Išmintis". Tačiau, vistiek akmenėlis lietuvaičių daržan - jau pradėsiu nebepasitikėti obuolys.lt redaktoriais... Filmo anotacija pagal obuolys.lt:
"Paslaptingam ir žaviam Stivenui gyvybiškai reikalingas jaunų moterų kraujas. Jis – šiuolaikinis vampyras. Jaunos gražuolės bejėgės prieš jo kerus. Gražuolė Ana taip pat susižavi vaikinu, tačiau kol kas ji nenujaučia, kad mainais už jos meilę Stipenas jai pasiųs mirtį."
Dar vienas anotacijos minusas - absoliučiai neaišku apie ką filmas... Kiekvienam ir taip aišku, kad vampyrams gyvybiškai reikalingas kraujas, tad kam tai bekartoti? Žodžiu, keistas lietuvių požiūris į tokius dalykus, kaip taisyklingas vertimas ir panašiai... Knygose jau irgi pradėjo tik daugėti ir daugėti klaidų, ir ne korektūros, o vertimo... Baisu ir beskaityti kartais pasidaro... Lietuviai susiimkit! Norime, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai kalbėtų mūsų kalba, bet kol patys neišmoksime jos puoselėti ir gerbti kitas tautas taisyklingai ir suprantamai išversdami jų kūrinius, tol to paties nesulauksime ir iš kitų... Verčia susimąstyti, ar ne?
Gerai, grįžkime prie filmo. Man jau kai sekasi - tai sekasi. Visi trys iš eilės žiūrėti filmai buvo absoliučiai skirtingi, nė viename nei istorija, nei turinys, nei įvykiai, nei aktoriai - niekas nesikartojo. Tačiau visi turėjo du bendrus bruožus: pirma - juose veikė mano numylėtiniai vampyrai ir antra - filmų atmosfera stulbinanti ir be proto įtraukianti.
Taigi, trumpa "Immortality" ar "The Wisdom of Crocodiles" (iš tikro net nebežinau kaip jį vadinti) turinio apžvalga:
Pačiame pirmame kadre iškarto matome sumaitotą automobilį. Kas keisčiausia - jis pakibęs kokį gerą dešimtį metrų tarp 4-5 medžių... O netrukus pamatome ir pagrindinį herojų, nors iš dalies ir antiherojų - vampyrą Stiveną. Vėliau jis savo dienoraštyje užrašo "despair" (neviltis). Visai netrukus, traukinių stotyje nuo savižudybės išgelbsti merginą vardu Marija, netolimoje ateityje užmezga su ja artimesnius ryšius ir galiausiai, kai pajunta jos šiltesnius jausmus skirtus jam - įsitempia Mariją į lovą ir savo laukinės prigimties šaukiamas išsiurbia kraują, o lavoną išveža ir išmeta pajūryje, kurį netrukus užlieja potvynis... Grįžęs į savo dienoraštį užrašo "disappointment".
Tolesnėje filmo eigoje, jis susiranda naują auką vardu Anna, ir su ja užmezga romantiškus ryšius. Tačiau Anna visai kitokia nei buvusios... Netrukus surandamas ir Marijos kūnas, tad kyla dar daugiau įtampos. Visko nepasakosiu, nes užims per daug laiko...
Anna, kaip minėjau, kitokia... Kitokia tuo, kad ji iš tikro pamilo Stiveną. Šis, jau turėjęs progą įkąsti Annai, ja nepasinaudoja. Ir dėl to vėliau labai kenčia... Jis žino, kad po truputį miršta, jo kūnas senka, susižeidus kraujuoja ir nebegyja ir jam netgi tenka naudotis specialiu žadintuvu, kad primintų kvėpuoti, kai miega. Kai atėjo laikas ir proga pagaliau pasimaitinti, jis pabando įkąsti, bet iškarto atsitraukia - tiesiog nebegali prisiversti jos nužudyti... Vietoj to jis atskleidžia savo paslaptį, papasakoja viską, netgi tai, kad jis miršta...
Jis maitinasi kraujyje nešamomis emocijomis, ir iš visų jų labiausiai jam reikalinga - meilė... Jis netgi tiki, kad suradus tobulą meilę, galbūt netgi pasveiktų nuo šios "ligos". Anna nenori tuo tikėti. O Stivenas norėdamas parodyti savo meilę jai - leidžia išeiti, ir net paduoda peilį ir pasako, kad nuo vieno įpjovimo jis per 20 minučių mirtinai nukraujuos. Ana padeda peilį ir vietoj to kad pabėgtų, pasilieka su juo ir ima rūpintis: Stivenas silpnėja ir silpnėja, ji tvarsto sužalotą pirštą, kuris nebegyja, deda akių kompresus kai Stiveną ištinka laikinas aklumas, žadina miegantį kai šis nustoja kvėpuoti, netgi pasisiūlo už jį nueiti į vaistinę, kai pasibaigia pleistrai. Žinoma, tai buvo sukta ir bjauroka Stiveno gudrybė. Jam darosi visiškai blogai, ir jis žino ką reikia daryti - pasirįžta grįžusiai Annai galiausiai įkąsti. Kol ši išėjusi - ruošia savo kruvinąjį meilės guolį specialia paklode, nepraleidžiančia kraujo o jį sugeriančia, ir į kurią vėliau susupa lavoną... Tačiau besileidžiant liftu, Anna piniginėje randa dar vieną pleistrą ir nusprendžia grįžti, tačiau pamato, tai ko neturėjo išvysti - Stiveno kėslai atskleisti - ir ima bėgti... Deja, jos kelias baigiasi ant pastato stogo... Ir štai čia įvyksta kuliminacija įliustruojanti filmo pavadinimą.
Anna šnabžda: "I know you for what you are.. I don't love you!".
Tačiau Stivenas atsako: "It may not be in your heart, but it's still in your blood..."
Anna: "And are you sorry..?"
Stiveno skruostais rieda ašaros, veidas pilnas sielvartos... Jis atsako ištiesdamas ranką Annai: "Whatever my fault... Malice isn't one of them..."
Deja Anna nusprendžia nušokti nuo pastato stogo, tačiau Stivenas laiku sugriebia jos ranką. Tačiau Anna pasirįžusi geriau nusižudyti, negi pasiduoti jam, ir su dideliu plaukų smeiguku kelis kartus duria jam į delną. Stivenas klykia iš skausmo, kraujas srūva upeliais, tačiau jis jos nepaleidžia, o staigiu judesiu ištraukia atgal ant stogo. Stivenas verkia... Klūpėdamas ant kelių pažvelgia į savo sužalotą ranką, tada į Anną, ir leidžia jai išeiti... Vėliau po truputį miršta agonijoje, o Anna eina gatvėmis, ašaromis pasruvusiu veidu... Pabaigoje girdėti Stiveno mintys prieš mirtį: "When I was a boy, I fell out of a tree but I managed just to grab a branch. I hung there for a long time, terrified, the silence and the pain in my arms and the blood pounding in my ears. And then I fell. I don't remember what happened when I hit the ground. All I can remember now is the agony of holding on and the wonderful feeling of letting go...."
Filmo pabaiga buvo proboškianti... Tiesiog užgniaužė kvapą, o gerklėje atsistojo toks gumulas, kad rodės tuoj sporgs.. Tai buvo ko gero trečias kartas mano gyvenime, kada filmo pabaigoje, vos galėjau sulaikyti ašaras... Nors tai kas čia vyko - žiauru, tačiau vistiek pajutau gailestį Stivenui...
Čia papasakojau ne visą turinį, vyko dar daug ko. Viena iš įdomesnių filmo vietų buvo, kada Stivenas išgelbėjo Anną nuo juos užpuolusių banditėlių. Gražuolis aktorius Jude Law galėjo ir čia pademonstruoti savo gabumus...
Jei jau paminėjau aktorių (ko iki šiol kituose pranešimuose nedariau), turiu pasakyti, kad jis ideliai tiko šiam vaidmeniui. Retas žmogus gali būti "2 in 1" - beprotiškai gražus ir pavojingas kartu. Ir pagaliau prisiminiau į ką man buvo panašus "Saulėlydžio" herojus Edwardas, tiksliau jį vaidinęs aktorius Robert Pattinson. Ogi į Jude Law! Kai kuriose šio filmo vietose jie man atrodė stulbinamai panašūs. Tačiau, kai kuriais momentais man netgi ėmė atrodyti, kad jis netgi labiau būtų tikęs vaidinti Edwardą "Saulėlydyje"... Gaila tik tai, kad Jude per senas šiam vaidmeniui - jam visgi 37-eri, o ne 19-20. Aišku - apgaulė tame, kad šis filmas 11 metų senumo, vadinasi ir šiame filme Jude buvo daug jaunesnis - vos 26-erių. Anyway, Jude Law čia buvo idelus vampyras - žudančiai gražus ir pavojingas...
Ką daugiau turėčiau aptarti apie šį filmą? Tikriausiai kaip ir apie kitus - efektai, įstorija, atmosfera ir t.t. Na, nelabai yra ką papasakoti: specialiųjų efektų nebuvo - čia jų ir nereikėjo, svarbiausia buvo visai kas kita... Istorija unikali - nemačiau filmo, kuriame vampyro maitinimosi įpročiai būtų specifiniai - emocijos esančios kraujyje. Įdomi detalė, tiesą sakant, o tiksliau, ir visas istorijos varikliukas. Atmosfera neypatinga, tiesiog žavi paslaptingumas, paprastumas.
Kame slypi filmo sėkmė? Ogi tame, kad filmo kūrėjai atsikratė visų kvailų šablonų - vampyro ilčių (kurios, mano žiniomis, į vampyrų mitus atkeliavo pačios pirmosios...), šviesos bijojimo - priešingai jis ramiai sau vaikštinėja gatvėmis, juodai apsirengęs ir su akiniais nuo saulės; jis ne koks pamaiva, kaip gana dažnai būna kituose filmuose (ypač holivudiniuose). Čia jis tikras vampyras, kuris gyvena nelengvą, kaip ir eilinio žmogaus, gyvenimą, su savais rūpesčiais ir vargais, kurių kaip vampyrui, jam yra rodos dar daugiau nei paprastam žmogui... Filmo kūrėjai atsisakė visų tų klišių, sukūrė jį mažiau orientuotą į fantazijos pasaulį, bet labiau paremtą tikroviškumu, realistiškumu. Štai tuo labiausiai ir kabina šis filmas. Ir jis tikrai vertas peržiūrėti dar kartą.
Išvada: Puikus filmas, puikus vampyras, idealus aktoriaus parinkimas. O svarbiausia - filmo pabaiga užgniaužė kvapą. Tuo man ir patinka tokie filmai: tiesiog priverčia širdį sulėtėti, pasunkina kvėpavimą, priverčia sukąsti rankos pirštus sugniaužtus į kumštį, o gerklėje pastato tokį gumulą, kuris bet kuriuo momentu gali sprogti, ir taip prikausto prie ekrano, kad viskam pasibaigus lieki sėdėti be žado, sustingusiu veidu... Rodos apmiręs nuo to kas kątik vyko, neįstengdamas išleisti nors kokį garsą ar bent sujudėti... Tokie filmai veža! Todėl vien šitas filmo bruožas verčia rašyti ne mažiau kaip 10 balų. Tikras geras filmas toks ir turi būti.
Mano įvertinimas: 10/10
