2009 m. vasario 7 d., šeštadienis

Muzika. Be jos neegzistuočiau...


...Ir vėl penktadienis. Ir vėl įprastinė veikla. Keičiasi tik tai, kad naujas semestras prasidėjo... Mokslai sunkėja, savarankiški darbai irgi ne ką lengvesni nei praeito semestro užduotys... Prisidėjo visokios ekonomikos, teisės, tyrimai... Dar kažkokią psichologiją sugebėjo ne į temą įkišt... Iš tos irgi sumąstė - dalykas ne svarbiausias, bet darbas tai... Parašyti knygos recenziją... Kažkoks durnizmas... Didesnės nesąmonės nebuvo įmanoma sugalvot... Kai tiek darbų, kada belieka užsiimti kita veikla? Tvarkaraščiai durni... Pasijunti kaip koks vakarinokas, nors mokaisi dieniniame skyriuje... Per tuos tvarkarašius nebeįmanoma susiplanuoti savo laisvo laiko, nes paprasčiausiai tas laikas nelabai kam betinka: arba bimbinėjimui iš kampo į kampą, arba trynimuisi kažkur ne namie iki nakties... Man, kaip gana užimtai asmenybei, tokios nesąmonės labai trukdo... Štai, artėja dar vienas koncertas su grupe... Ir ką? Reikia normaliai ruoštis - nebeįmanoma, nes per durną tvarkaraštį nebesuderinam repeticijų laiko. Kiek gi jį gali keisti ir keisti..? Laikas bėga, o progreso nelabai matosi... Gerai kad bent koncerto datą sugebėjo pataikyti į laisvą dieną... Jei būtų kitaip - aukočiau paskaitas. Muzika man svarbiau už viską gyvenime... Kartais net mąstau - kodėl visgi aš nestojau į muzikinę specialybę..? Tikrai, kartais imu gailėtis... Ypač, kai susiduriu su tokiomis nesąmonėmis, kurios čia dar tik smulkmena... Dar ne tokių kuriozų pasitaiko. Muzika man yra visas gyvenimas, visas pasaulis... Be jos - neegzistuočiau... Ji įaugusi man į kraują, nuo pat kūdikystės visada gyvenau su muzika savo aplinkoje. Nežinau ar pasaulyje gali būti kas nors tokio, kas galėtų pakeisti meilę muzikai... Nebent koks nors žmogus... Bet muzika vistiek man visada bus pirmoje vietoje... Joks žmogus negali atstoti to jausmo, tos emocijos, kai pirštais palieti pianino klavišus ir aplink pasklinda tavo mėgiama melodija... O dar maloniau, kai kuri savo muziką... Tas jausmas neapsakomas žodžiais... Tai gali suprasti ir jausti tik toks pat žmogus, kaip aš - visu kūnu ir siela atsidavęs tam, ką jis sugeba geriausiai - muzikai...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą