...Ir kodėl man amžinai nesiseka..? Amžinai, kai netrukus turi įvykti kažkas svarbaus, turiu viską suknisti... Viskas atrodė taip puiku: paskaitų tvarkaraštis sutvarkytas idealiai, repeticijos su abiem grupėmis ėjosi labai gerai, su draugais kaip visad šauniai leidom laiką ir ŠE TAU! - liko vos kelios dienos iki koncerto ir aš peršalau!!! Jaučiuosi apgailėtinai... Tikriausiai nuvyliau visus, kuriuos tik įmanoma... Tik aš taip sugebu prisidirbti... Prieš praeitą koncertą buvo beveik tas pats... Vos spėjau apsigydyti... Kaip bus šį kartą - net nebandau prognozuoti. Arba spėsiu atsikratyt bent jau slogos, arba visiškai atgulsiu. Noriu tikėtis, kad viskas bus gerai... Esu kažkokia nevėkšla... Dabar išviso kilo klausimas ar teks sudalyvaut tame koncerte. Su viena grupe dėl tam tikrų priežasčių jau nusprendėm nedalyvauti, o kas bus su kita? Irgi nebeaišku. Jie rodos lyg ir nori groti, bet kartu ir abejoja savo pasiruošimu... Esu tartum tarp tampomų grandinių:
1. dalyvausim - praleisiu paskaitą;
2. nedalyvausim - vistiek praleisiu paskaitą dėl vienos vienintelės dainos su trečia grupe, kuriai akomponuoju;
3. taip susirgsiu, kad net iš namų kojos neiškelsiu;
4. spjausiu į viską ir važiuosiu į paskaitą...
Nebežinau kas bus... Žinau tik tiek, kad tikriausiai niekad nepasielgčiau taip, kaip parašiau ketvirtame punkte... Muzika mano gyvenime man daug reiškia... Galbūt netgi per daug, jeigu paprasčiausias temperatūros pakilimas privertė verkti ir pirmoji mintis buvo ne kaip ją numušti, o "kaip aš turėsiu lipt į sceną... Ką aš dabar darysiu..? Aš sergu! Man negalima sirgti... Nuvilsiu visus grupės narius..." Ašarų net sustabdyti nepavyko - pačios veržėsi ir bėgo skruostais...
Nesureikšmink tu taip šito reikalo... Pasaulis nesibaigia ties šituo koncertu. Negi kaltintum pati ką nors, jei būtų susirgęs? Nelabai suprantu, ko taip jautriai reaguoji... Jei ta grupė bent kiek tave gerbia, tai supras. Viskas bus OK, pamatysi :) Per tuos nervus visai sveikatą susigadinsi :D Taip kad neimk į galvą ir sveik.
AtsakytiPanaikinti