...Oooh Yeah!!! Štai ką rėkėm po paskutinės dainos dėkodami klausytojams! Koncertas praėjo taip gerai, tvyravo tokia gera atmosfera. Visi "išsitaškė" kas tik galėjo ar norėjo. Pirmą kartą į sceną lipau be jokios baimės. Nebuvo nė menkiausio vidinio virptelėjimo, kai tuo metu šalia grojęs gitaristas vėliau prisipažino visą koncertą pradrebėjęs!!! To man dar nėra buvę - per tiek metų patirties lipti į sceną (ankščiau groti, dabar dainuoti)!! Kas tai nulėmė?? Galbūt tai, kad beprotiškai laukiau šio koncerto ir prieš jį susirgusi be galo "parinausi", ir bijojau nuvilt grupę? O gal vidinis noras daryti tai ką labiausiai mėgstu? O gal didžiulis pasitikėjimas grupės nariais, žinojimas, kad jie ne žaliūkai ir jau patyrę scenoje? O gal viskas kartu? Nė pati nežinau. Tiesiog, galiu pasakyti, kad nė trupučio nesigailiu, jog nors ir ligota, bet lipau į sceną. Tikrai neapsirikau tiek laukdama šio renginio. Kaip būgnininkas po visko pasakė: "Čia turbūt kol kas geriausias mano koncertas!"
Daug pliusų renginio sėkmei turbūt pridėjo tai, kad koncerto pradžioje dainavo "fonogramistai", kitaip tariant atlikėjai iš pop studijos... Neformalai sukandę dantis kantriai laukė jų "pasirodymų" pabaigos. Kai galiausiai vadėjas pranešė jog dabar "į sceną įleisime rock'o", visi sujudo: "Oooo!"
Taigi pirmieji lipome mes - WeCannot. Iš karto perspėjom, kad "silpnesnių nervų klausytojams ši muzika gali būti pavojinga". Vos nuskambėjus pirmiems Guano Apes dainos "Open Your Eyes" akordams, iš salės pasieniais ėmė šalintis "popsistų tėveliai su vaikeliais"... Buvo juokinga matyti jų kreivokus veidus... xD Matyt nesitikėjo, kad mūsų žodžiai bus tikra tiesa... JIEMS... :D
Koncertas ėmė įsisiūbuoti, ir pagavo neblogą pagreitį. Toliau grojom visiems gerai žinomą Disturbed grupės dainą "Remember", Helmet - "Unsung" ir pabaigai pasilikom linksmąjį Volbeat sukurtą Elvio Preslio dainos "I Only Wanna Be With You" coverį. Klausytojai šėlo priekyje scenos, headbangino į taktą, kartu dainavo, visiems buvo be proto gera.
Vėliau sceną užleidom draugų dar sunkesnės muzikos grupei Velion. Pasilikau scenoje prie klavišinių, kas tikriausiai kai ką nustebino. Pradžioje atlikom dainą, kuri buvo skirta vienam žmogui iš minios: Opeth - "Ending Credits". Tada pasitraukiau visiškai užleisdama sceną melodic death metal'ui. taigi toliau sekė superiniai Arch Enemy hitai "My Apocalypse", "Skeleton Dance", "Carry The Cross", kol galiausiai buvo prieita prie savos kūrybos dainos "Till The End". Na, o fantastiškąjį koncertą užbaigė griausmingoji Metallica daina "For Whom The Bells Tolls", kurią lydėjo raginamieji šuksniai "Hey! Hey! Hey!". Po šios dainos visi buvo tiek pavargę, išlieję visą energiją, kad kai Velion paklausė "Gal ką pakartot?" (kadangi laikas prabėgo neįtikėtinai greitai!) net patys ėmė juoktis iš savo pasiūlymo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą