2009 m. sausio 14 d., trečiadienis

"The One". Ne, tai ne Meilė...


Groja: Volbeat - I Only Wanna Be With You

Nagi, panagrinėkim dainą!

"I don't know what it is that makes me love you so / I only knew I never want to let you go..." Gražūs dainos žodžiai. Tik gaila, kad pati tokios dainos negaliu niekam paskirti... Nėra kam tokių žodžių sudainuoti... Tačiau štai ką galėčiau dažniau kažkam pasakyti: "Cause you started something, oh can't you see / And ever since we met you've had a hold on me..." Yeah, that little thingy is called "crush". Ne, tai ne Meilė. Šiaip, tai įdomus dalykas. Sėdi vienas sau, galvoji, koks liūdnas ir neįdomus gyvenimas, ir staiga, tartum koks pasirodęs meteoras tamsioje nakty, šauna mintis, kad va - būtent tas kažkoks žmogus, vienas iš daugelio aplinkinių, kurie tau galbūt tiesiog praskaidrina nuotaiką, neleidžia nuobodžiauti, yra kažkuo ypatingas... Kažkas daugiau... Pasijunti labai keistai, tiesą sakant. O dar keisčiau - jei to žmogaus beveik arba visiškai nepažysti! Bet tai geras jausmas, ir dažniausiai priverčia šypsotis, kai pagalvoji apie tą žmogų. Kodėl taip yra? Kažin ar gali kas nors paaiškinti... Ne, tikrai, tai ne Meilė. Meilė turėtų būti daug kartų stipresnis ir gilesnis jausmas, ir, toks kurį, kaip sako, beveik neįmanoma išrauti iš širdies. Naaah, "crush" is something small but beautiful. Kažkas panašaus, kaip kad mažytis pūkuotas mielas kačiukas. Kas dar tokio įdomaus? Šis jausmas gali gana ilgai nepalikti ramybėje. Kai šitai supranti, kai pagauni save tokioje situacijoje, kaip kad rašiau aukščiau, ta mintis, rodos, persekioja visur, kur begali. Baisiausa būna tada, kai "The One" yra žmogus, kurio galbūt nemėgsti. Nors dažniau tai nutinka netyčia, tarp galbūt naujų pažystamų, ar tiesiog porą kartų kontaktavus akimis ir panašiai. Taip, ta mintis nepalieka ramybėje. Labai keista? Atrodo turėtų būti viskas gerai? Bet tokioje situacijoje žmogus pradedi visko prisigalvoti, kas, beje, kartais ima mušti iš vėžių, o YPAČ susitikus su "The One"! Kad ir draugų būryje. Vistiek jautiesi visai kitaip, nei ankščiau. Nebe tomis akimis matai tą žmogų. Tuo metu baisiausia išsiduoti, kad su tavimi kažkas vyksta, baisu, kad kiti gali kažką įtarti, o kaip dažniausiai būna - mes tikrai to nenorim. Ir nežinia kodėl. Tas pojūtis būna kažkas panašaus į gėdą sudėjus su noriu-negaliu... "I just want to be beside you everywhere / As long as we're together honey I don't care..." Tai irgi labai susiję. Taip, toks pojūtis irgi atsiranda. Atrodo, nori kuo dažniau tą žmogų matyti, lyg tai bent kiek kažką keistų. Man rodos, kad šis pojūtis yra gana įdomus tuo, kad butent dažniau matant savąjį "The One", tu bandai išsiaiškinti, ką iš tikro šis žmogus tau reiškia. Taip, iš tikro tai padeda susivokti, susigaudyti savy, nors nežinia kiek bukų situacijų gali ištikti, kol tai neįvyko... Anyway, "crush" is a good thing. Kuo jų daugiau - tuo geriau. Bent jau kol esi vienas... :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą